Qilleriviliami ajutoornikkut uuliaarluernerujussuaq
Amerikarmiut uuliamik qilleriviliaat imaanut kivisimavoq qaartoornerup kingorna - 1989-imi Alaskami uuliamik avatangiisinik mingutsitserujussuartoqarneratut pisoqarnissaa annilaangatigineqarpoq.
Sisamanngormat Den Mexicanske Golfimi uuliamik qilleriviliaq imaanut kivivoq, pingasunngornerup unnuaani qaartoornerujussuup kingorna. Oqartussaasut isumaqarput uulia tonserpassuit imaanut kuussimassasoq, taamatut allappoq Ritzau.
– Annertoorujussuarmik uuliaarluernertut isigaarput, amerikarmiut sinerissamik nakkutilliisuinit oqaaseqartitaq oqarpoq.
Pisortatigoortumik paasissutissiissutit malillugit qaartoorneq sioqqullugu qilleriviliami 2,5 millioner liiterimik dieselolie-qarsimavoq liiterinillu tusintilippassuarnik uuliaqarsimalluni.
Amerikarmiut sinerissamik nakkutilliisui oqarput Amerikap kujammut sineriaata avataani 70 kilometerit missaannik avasitsigisumi uulia 1 1/2 x 70 kilometerit missaanniittoq takuneqarsimasoq. Angallatit arlallit uuliamik qalluiartortillugit aallartinneqarsimapput. Uuliamik qilleriliviliamiissimapput inuit 126-it. Taakkunannga sulisartut 11-it suli maqaasineqarput.
Annilaangatigianeqarpoq 1989-imiilli aatsaat taama annertutigisumik uuliamik avatangiisinik mingutsitserujussuartoqassasoq, taamanikkut Exxon Valdez-ip umiarsuaa uuliamik assartuut Alaskap sineriaani kivimmat uulialu akuiagassaq 11 millioner liiteri maangaannaq aniatillugu. Aatsaat 2008-mi taarsiissuteqarnissaq amerikarmiut højesteretianni aalajangerneqarpoq, Exxonip, aamma Kalaallit Nunaata eqqaani uuliamik qillerinissamut soqutiginnittup, ukiorpassuarni aalajangiinissaq kinguarsareersimagaa suliassap ingerlateqattaartuarneratigut. Kiisami aalajangiisoqarmat - 500 millioner dollarsinik taasiissuteqarnissamik - eqqartduussisukkoortitsisut, uuliaarluernermik attorneqarsimasut, tallimararterutingajaat toqoreersimapput.