qaqqaq innermik anitsisoq

Islandimi qaqqaq innermik anitsisartoq anitsilerpoq

Islandimi qaqqaq innermik anitsisartoq Bardarbunga, sermip Vatnajökull-ip ataaniittoq, arfininngormat annikinnerusumik anitsilerpoq. Innermik anitsisup sermeq suli pitanngilaa, piffissarli apeqqutaaginnalerpoq islandimi innermik anitsisartoqarfiit annersaata atlantikup avannaani timmisartuussinermik akornusersuilernissaanut,

islandske vulkan Eyjafjallajökull i udbrud 2010
2010-mi islandimi qaqqaq innermik anitsisartoq Eyjafjallajökull anitsisartup arsakorujussuinik silaannarput 10 kilometerit angullugit qullasissusilimmut aniatitsivoq, sapaatillu akunnerini arlalinni Atlantikup Avannaani Europamilu timmisartuussineq akornusersorlugu.

Islands Meteorologisk Institut-imi ilisimatuut isumaqarput sermeqarfiup Vatnajökull-ip avannaa'tungaani sermip Dyngjujökullip ataani qaqqaq innermik anitsisartoq Bardarbunga annikinnerusumik aniatitsilersoq. Taamatut arfininngormat paasissutissiivoq islandimiut tusagassiorfinnut ataqatigiissaarinermut centeriat.

Tamanna pissutigalugu rigspolitichefip mianersoqqussut qaffasinnerpaamut inissippaa. Tamanna peqatigalugu Meteoroligisk Instituttip timmisartuussinermi ulorianartoqarnera orange-mit aappalaartunngortippaa, tassa anisitsiffiup qulaani silaannaq matullugu.

Anitsineq suli annikitsuinnartut isigineqarpoq. Sermip naqitsinera pissutigalugu suli nalunarpoq anitsineq sermip ataaniiginnassanersoq imaluunniit sermeq pitassaneraa. Radarinilli webcamsinillu paasissutissat takutippaat sermip qaavani allanngortoqanngitsoq, oqartussaasut allapput.

Anitsineranik takussutissaqanngilaq

Islandimiut sinerissamik nakkutilliisoqarfiata timmisartuanik Dash-8-mik anitsisoq qulaanneqarsimavoq pujoqarneranillu takussutissaqanngilaq. Aamma anitsinerup kinguneranik qarsutsisoqarneranik takussutissaqanngilaq. Qaqqap qoorua Jökulsárgljúfur matuneqarpoq, oqartussaasullu takornariat tamaanngaanniit qorlortumiillu Dettifoss-imit qimarngussorpaat.

Maannangaaq Kelduhverfi-mi, Öxarfjördur-imi Nupasveit-imilu innuttaasut oqartussaasunit qimarngussorneqanngillat, taakkunanili najugallit kajumissaarneqarput nutaarsiassanik malinnaaqqullugit mobilitillu ikumatittuaannaqqullugit.

Sapaatit akunnerini kingullerni marlussunni Islandimi pisoqarnera takuneqarsinnaasimavoq Dyngjuhálsi-mit, Grimsvötn-imitd Kverkfjöll-imillu GPS-imik uuttortaanernit. Islands Universitetimi Geofysisk Institut naapertorlugu tamakkua takutippaat qeqertami innermik anitsisartoqarfimmi kontinentalpladit imminnut ungasillingaatsiarsimasut.

Nalinginnaasumit annertunerujussuarmik

– Nunap toqqavia nalinginnaasumik ukiumut 2 centimeterinik nikittarpoq, matumanili 20 centimeterinik nikissimammat nalinginnaasumit quleriaammik annertunerusumik nikissimavoq, geofysiker Borá *Árnardóttir, Islandip Universitetiani Geofysisk Instituttimeersoq islandip radioanut RÚV-mut oqarpoq.

Geofysisk Institut naapertorlugu magma 200 millioner kubikmeteri aniasimavoq. Magma-rujussuaq ataanit qummukarsimavoq magma-reqarfimmik pilersitsilluni, ulluni kingullerni marlunni marloriaammik anginerulersimasumik. Sermip, 150 aamma 400 meterit akornanni issussusillip, ataani anitsineq pilerpoq.

Qaqqaq innernik anitsisartoq Eyjafjallajökull 2010-mi innermik anitsimmat qaqqap innermik anitsisartup arsarujussui silaannarmut 10 kilometerinik qullasitsigisumut aniapput, sapaatit akunnerini arlalinni Atlantikup Avannaani timmisartuussinernik annertuumik kingunilimmik, ilaasullu untritilinnik tusintilikkaat pakatsisimasut Europami timmisartoqarfinnit aallarsinnaajunnaarsillugit. Taamanikkut aamma Nunatsinni timmisartuussineq eqqorneqarpoq.

Powered by Labrador CMS